Juodoji arbata iš klestinčios Kinijos provincijos – Fudzianas. Lapsangas yra nuostabaus dūmo kvapo ir skonio arbata. Tam, kad arbata įgautų savo savitumą arbatos lapai bambukinėse krepšiuose džiovinama virš smilkančių pušų kankorėžių. Dažnai, ypač Vakaruose ši arbata vadinama Rusijos karavanų arbata. Pagal legendą, keliaudama specialiose pakuose ant kupranugarių nugarų ji įgauna savo specifinį skonį bei kvapą iš daugelių stovyklaviečių laužų dūmų. Todėl dauguma Lapsang Souchong arbatų turi pavadinimus susijusius su rusų carų vardais. Dar viena legenda apie tai, kaip atsirado dūminis arbatos skonis bei kvapas man atrodo gal ir ne taip romantiškai bet tikroviškiau (beje taip Lapsangą džiovina ir iki šiol). Taigi, senais laikas provincijos mokėdavo duoklę imperatoriui arbata. Metai buvo lietingi ir surinktas arbatos derlius tiesiog nespėjo išdžiūti, kai atvyko imperatoriaus duoklės rinkikai. Baimindamasi už savo gyvybę, darbininkai nusprendė pagreitinti arbatos džiovinimo procesą. Jie pakure laužą iš pušų kankorėžių po arbatos lapų džiovykla ir džiūdami jie tiesiog sugėrė laužo dūmų kvapą. Taip atsirado Lapsang Souchong. Tarp kitko, tai buvo mėgstamiausia Vinstono Čerčilio arbata.
Lietuvoje aš mačiau tik Tary Lapsang Souchong. Kai užplikini šią arbatą, pasklinda nuostabus rūkytos mėsos arba džiovintų slyvų kvapas. Tik mėgautis šia arbata reikia atsakingai – per didelis juos kiekis veikia kaip gan stiprus šlapimą varantis vaistas.
Gerų žiemos vakarų Jums su karštos arbatos puodukų rankose.
Svetlana sakė,
kovo 6, 2009 @ 11:10 am
Idomu butu suzinoti kada geriau gerti ta dumu skonio arbata, ryte ar vakare? tur but sio blogo autorius didelis arbatos megejas………..